sergyba

sergýba sf. (1) Ln žr. sargyba: 1. Anas sergýbai parodė tą šaukimą Gdr. Praejo pirmąją sergybą brš. 2. PnmR Eina sergýbą Rdm. Buvom sergýboj – kad gulia visos [karvės], nei vienos stačios nėr Slm. Kad nereikt eit prie darbų, tai eina sergýbon Sem.